turėsena

turė́sena sf. (1), turė́senos ind. 1. žr. turėjimas 1: Al tų vilnų anos turėsena – ryšulių ryšuliais! Skd. Šunys pliką užpakalį lo[ja] – toki apdaro neturėsena Šts. 2. žr. turėjimas 7. ║ Stanga buvo, o turėsenos nė kokios Šts. Iš turė́senos kumelė parlinko M.Unt.